Kokią gyvenimo strategiją pasirinkti dabar?

Kiekvieno krikščionio ar krikščioniškos bendruomenės gyvenimas teka tam tikra tvarka, t.y. vieną dvasinį sezoną keičia kitas. Kiekvienam laikotarpiui yra būdingi tam tikri įvykiai, dvasinis klimatas ir klausimai, į kuriuos norime žinoti atsakymus. Šiandien, tiek pasaulyje, tiek ir krikščioniškose bendruomenėse, pasikeitė dvasinis sezonas, kurį įtakojo pasaulinė pandemija ir su tuo susiję įvykiai. Šie, vienas po kito sekantys įvykiai pranašauja ir žada krikščioniams naują ir ilgą dvasinį sezoną. Toks, koks gyvenimas buvo ankščiau, tokio jau nebebus. Gręžiotis į praeitį ir bandyti susigrąžinti tai, kas praėjo, yra neišmintinga. Dievas siūlo kažką nauja, todėl dabar yra svarbiausia suprasti, kokią „gyvenimo strategiją“ siūlo Viešpats naujame dvasiniame sezone.  Koks šis laikotarpis bus, priklauso nuo vidinių nuostatų bei gyvenimo strategijos, kurią pasirinks krikščionis.
 
Jei iki pasaulinės pandemijos pagrindinis klausimas krikščionių galvose buvo „Kodėl - kodėl vyksta susiskaldymai tarp bendruomenių, kodėl nėra prabudimo ir didelių ženklų ir stebuklų?“, tai šiame dvasiniame laikotarpyje klausimą „kodėl“ pakeitė klausimas „KAIP?“, t.y. kaip gyventi pasikeitusiomis sąlygomis ir aplinkybėmis? Didžiausias šios dienos deficitas yra atsakymas į klausimą „KAIP?“ Atsakymą į šį kausimą žino Viešpats, todėl Jis pataria ateiti pas Jį ir gauti patarimą, tiek kiekvienam asmeniškai, tiek ir bendruomeniškai. Pasaulyje taip pat yra daug idėjų, balsų ir patarimų, kaip elgtis šiame nestabiliame ir naujame dvasiniame sezone. Tačiau krikščioniams Viešpats dabar siūlo asmeninių santykių su Dievu atstatymą, sustiprinimą ir ištaisymą, o tuo pačiu ir neįtikėtinai dideles ir drąsias pergales. Gyvenimo strategiją šiuo laikotarpiu nulems krikščionio požiūris į sunkumus. Taigi, yra keturi požiūrių į sunkumus tipai.

1. Išvengti sunkumų ir pasislėpti. Tai yra elgesio ir vidinių nuostatų sistema, kurią šiuo metu siūlo pasaulis ir, kuri nori prasiskverbti į krikščionio vidų. Tai neteisingas požiūris į sunkumus, kuris augina širdyje baimę, pasyvumą ir kompromisus. Taip elgėsi Izraelitų priešai – stipriausio Kanaano miesto Jericho gyventojai, kurie, nepaisant, kad buvo žymiai stipresni už Izraelitus, užsidarė ir įsitvirtino baimės pozicijoje.

• Jozuės 6:1 Tuo tarpu Jerichas buvo aklinai užsidaręs dėl izraelitų; niekas neišeidavo ir neįeidavo.
  

Panašiai elgiasi šiuo metu ir pasaulis, tačiau krikščionis yra drąsos stovykloje. Pasaulyje tvyranti baimė ir užsidarymas yra pralaimėjimo ženklas, o drąsa ir žiūrėjimas į priekį yra pergalės ženklas. Šiandien krikščionis turi nuspręsti, kurioje stovykloje jis gyvena.

2. Gynybinė pozicija. Tai yra kita pasaulio siūloma gyvenimo strategija, kuri siekia ne išvengti sunkumų, bet apsiginti nuo jų. Jei krikščionis priima šią poziciją, jis visose savo gyvenimo srityse stengiasi gintis nuo sunkumų ir vietoje ėjimo į priekį ir pergalės pozicijos priima gynybinę ir savęs saugojimo poziciją. To pasėkoje, jo gyvenimas tampa uždaras ir izoliuotas, nors ir su vidine nuostata kovoti. Tačiau realios pergalės ir judėjimo pirmyn nėra. Gynybinė gyvenimo pozicija remiasi baime prarasti save ir siekiu išsaugoti tai, ką turime. Tačiau Jėzus savo gyvenimo pavyzdžiu ir žodžiu moko mus, kad savęs išsaugojimo pozicija ilgainiui ne tik, kad nepasaugo, bet atneša praradimus.

• Mato 10:39 Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją.
  
  

3. Pergyventi ir ištverti. Ši požiūrio į sunkumus strategija daugiau būdinga krikščioniams nei netikintiems, tačiau taip pat yra neteisinga ir nevaisinga. Nors ji gali padėti krikščioniui išstovėti tikėjime, tačiau ji neatneša realių pergalių ir Pažadėtosios žemės vaisių. Krikščionis, turintis tokį požiūrį į sunkumus, dažniausiai yra uždaromas į sunkumų ir klaidų karuselę, nes jis siekia tik išgyventi, „sukandęs dantis“ ištverti ir nenoriai kaip nors pergyventi sunkias aplinkybes ir pralaukti nemalonų dvasinį sezoną. Tokiu požiūriu besivadovaujantis krikščionis nesupranta, kas slepiasi už sunkumų ir kokios galimybės, Dievo pergalės ir antgamtiniai patyrimai yra įpakuoti į neišvaizdžią sunkumų pakuotę.

• Jokūbo 1:3-4 Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.
  

4. Noriai priimti ir drąsiai žengti į sunkumų sūkurį. Tai yra pats teisingiausias ir vaisingiausias požiūris į sunkumus ir strategija šiame dvasiniame sezone. Būtent tokį požiūrį turėjo Jozuė ir Kalebas, kurie į sunkumus žengiant į Pažadėtąją žemę žiūrėjo su tikėjimo ir drąsos akimis. Tol, kol šis požiūris vyravo Izraelitų stovykloje, tol jie ėjo į priekį, patirdami pergales. Tačiau išmirus Jozuės kartai, Izraelitai pakeitė požiūrį į sunkumus ir nustojo kovoti. Jie pradėjo ieškoti kompromiso ir prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.

• ​Teisėjų 1:27-28 Manasas neišvarė Bet Šeano, Taanacho, Doro, Ibleamo ir Megido gyventojų iš jų miestų ir kaimų; kanaaniečiai ir toliau gyveno šalyje. Izraelis sustiprėjęs privertė kanaaniečius mokėti duoklę, bet jų neišvarė.
  

 
Šiame naujame dvasiniame sezone krikščionys gali „paveldėti“ iš pasaulio atsargią ir „išgyvenimu“ paremtą strategiją, kai tuo tarpu Viešpats ne tik, kad padeda išgyventi, bet ir kviečia užimti Pažadėtąją žemę. Kaip karalius Dovydas ėjo tiesiai pasitikti pačio stipriausio priešo Galioto ir pasitikėjo Viešpačiu, taip ir šiandien krikščionys yra kviečiami ne slėptis savo viduje, bet drąsiai pasitikti kiekvieną sunkumą ir problemą, kurie yra didelių pergalių Viešpatyje pranašai.

---