Aliejaus metas

Šiandien, tiek netikintys, tiek ir krikščionys, užduoda klausimą: kokiu laikotarpiu mes gyvename ir ką reikia daryti? Atsakymai į šiuos klausymus pasauliui ir krikščionims skiriasi. Pasaulis gyvena pagal savo grafiką ir įžengia į naują nesaugumo ir nestabilumo laikotarpį, tačiau Dangaus Karalystė gyvena pagal savo grafiką ir sezonus.

Pasaulis iš lėto apsigaubia tirštu rūku, kuriame sunku aiškiai matyti ir suprasti ateitį, prognozuoti įvykius ir priimti sprendimus. Baimė, kuri paskui save atsivedė pasaulinę pandemiją, toliau pasaulį skandina neužtikrintumo, nestabilumo ir nežinios atmosferoje. Laikai, kada buvo galima iš anksto numatyti ir prognozuoti įvykius baigiasi. Pasitikėjimo nusistovėjusiomis struktūromis, verslo ryšiais, tarpusavio santykiais ir ateitimi laikai traukiasi į praeitį, užleisdami vietą nestabilumo, neužtikrintumo ir nežinios laikotarpiui. Šioje atmosferoje pasaulis susiduria su atsakymo į klausimą „ką daryti?“ deficitu, todėl, tiek politikoje, tiek ir ekonomikoje, padaugės kylančių ir besileidžiančių bangų, siūlančių sprendimus, kurie neduos rezultatų. Stipriai ir greitai pasikeičiantys sprendimų paieškos vėjai įsiūbuos pasaulio laivą ir „supykins“ žmones, vartomus ir nešamus besikeičiančių sprendimų, mokymų ir aplinkybių.

Tačiau, koks yra Dangaus Karalystės laikas ir ką daryti krikščionims? Evangelijoje pagal Matą skaitome, kad tam tikru metu Dangaus Karalystė bus panaši į dešimt mergaičių, iš kurių penkios bus kvailos, o penkios – protingos.

• Mato 25: 1-4 „Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos. Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus.
  
  

Taigi, kada Dangaus Karalystė įeis į laikotarpį „TADA“? Šventoji Dvasia liudija, kad dabar ateina šis krikščionių išsvajotas ir laukiamas metas „TADA“. Artėja mūsų jaunikio ir Viešpaties Jėzaus Kristaus sugrįžimo metas, kada mes esame pašaukti uždegti žibintus ir drąsiai eiti pasitikti savo jaunikio. Bet kur eiti, jei aplink yra tamsa ir nežinomybė, jei net ir krikščioniškame pasaulyje yra tiek daug neužtikrintumo,  įvairių pranašysčių, mokymų, doktrinų, sapnų, internetinių vėjų, paskutiniųjų laikų mokymų, patirčių, baimių ir gąsdinimų? Niekas iš šių šaltinių nebegali pasakyti krikščionims, kur eiti ir ką daryti? Todėl dabar ateina metas naudoti aliejų, kuris nebuvo reikalingas stabilumo laikotarpyje, bet, kurį kaupė krikščionys praeitame dvasiniame sezone. Dabar ateina sukaupto aliejaus naudojimo metas. Tai, kas ankščiau atrodė nereikalinga prabanga, dabar tampa išgyvenimo garantu.
 
Aliejus, kurį kaupė krikščionys praeitame dvasiniame sezone ir kuris tada atrodė nereikalingas, dabar tampa išgyvenimo būtinybe. Jei praeitame dvasinio aktyvumo, projektų, stadionų, masinių renginių ir intensyvaus tarnavimo laikotarpyje, laikas praleistas prie Viešpaties kojų mokantis pažinti Jį, suprasti Jo balsą bei mokantis būti užpildytam ir vedamam Šventosios Dvasios, atrodė praleistas bergždžiai ir nerezultatyviai, tai dabar šis sukauptas asmeninės bendrystės  ir praktikos su Dievu aliejus tampa vieninteliu teisingu atsakymu ir saugumą teikiančia šviesa, žengiant pasitikti Jėzaus.
 
Šiandien ir krikščionys susiduria su neužtikrintumu bei nestabilumu, kuris beldžiasi į vidinį gyvenimą, siūlydamas baimę ir nusivylimą. Krikščionis nebegali pasitikėti išorinėmis aplinkybėmis ir ieškoti aiškumo įvykiuose, internete ar kitų krikščionių apreiškimuose. Jokie patarimai, pranašystės ir mokymai neduoda tikslaus atsakymo, ką TAU dabar daryti. Dievas tarytum tyčia patraukė išorinius ramsčius, projektus ir visas bažnyčias per vieną dieną pastatė prie starto linijos, žyminčios kvietimą išeiti pasitikti Jaunikio.

Todėl, šio dvasinio sezono metu krikščionybė ir aktyvus sekimas paskui Viešpatį remsis ne išoriniais dalykais, bet vidiniu aliejumi ir ankščiau sukaupta Gerojo ganytojo balso girdėjimo praktika. Vidinis Jėzus, atrastas praeito dvasinio sezono metu, dabar tampa vedančia jėga, apsauga ir šviesa.

Drąsa, kuri praeitame dvasiniame sezone buvo surišta su išorinėmis aplinkybėmis, veikla ir darbais, dabar tampa neveiksni. Ši drąsa dabar keičiama į vidinę drąsą, kuri remiasi ne tuo, ką mato ar daro kiti ar kas vyksta pasaulyje, bet tuo, ką moko ir kalba Jėzus krikščionio viduje. Šis ASMENINIS Jėzus pradeda burti ir jungti mažas ir neskaitlingas bendruomenes, kurios Jėzų pažįsta asmeniškai ir kurias jungia ne projektai, bet Ganytojo balsas. Šios bendruomenės tampa „nereklamuoto ir tyliojo prabudimo“ nusileidimo aikštelėmis, kuriose Jėzus tampa vaikščiojančia realybe ir atsakymu „ką daryti“. Drąsa, susieta su vidiniu Jėzumi, kuris kalba, veda ir moko širdies viduje, tampa tikra šviesa, skatinančia sekti pasitikti Jaunikio.
 
Šiandien Viešpats suteikia malonės laiką mokytis bendrystės su Juo ne per išorinius sutapimus, struktūras, projektus ar internetą, bet per vidinį bendravimą ir mokinystę, siekiant surasti Kristų ne išorėje, bet viduje. Būtent šis aliejus parengė ir vis dar rengia krikščionis ateinantiems laikams, kada išorinis nestabilumas, neužtikrintumas ir nepasitikėjimas įsivyraus pasaulyje. Ateina, laikas kada atsakymą „ką daryti ir kur eiti?“ krikščionis atras ne internete, salėje ar konferencijoje, bet savo viduje per bendrystę su ten gyvenančiu Jėzumi ir santykius vienas su kitu.
 
Krikščionys dabar yra kviečiami užimti Pažadėtąją žemę. Šiuo nauju dvasinio sezono metu krikščionio mityba ir vedimas pradeda keistis. Dangišką maną keičia Pažadėtosios žemės vaisiai, o debesies stulpą – sandoros skrynia. Kasdieninė manos rinkimo ir sekimo paskui debesies stulpą dykumoje praktika įgalina krikščionį savo viduje atrasi šios praktikos vaisius: sandoros skrynią ir Pažadėtosios žemės vaisius. Krikščionys dabar šaukiami ir vedami į patį nuostabiausią dvasinį sezoną. Todėl neišsigąsk ir pasitikėk Kristumi savo viduje. Jis yra tavo šviesa, maistas ir sandoros skrynia.

• Kolosiečiams 1:27 Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – šlovės viltis.

---